KĄ JIS PRADĖJO, TĄ IR UŽBAIGS

Lietuvių krikščionių bažnyčia Londone užsimezgė 1998 metų pavasarį Dariaus ir Vilmos Ditkevičių namuose, kai pradžioje tebuvo vos šeši tikintieji. Dar prieš išvykstant iš Lietuvos, 1995 m., Vilma patyrė ypatingą Dievo prisilietimą ir išpažino Jėzų kaip savo gyvenimo Gelbėtoją. Tik atvykus į Didžiąją Britaniją, 1996 m. vasarį, per Vilmos ir Dariaus vestuves, Viešpats laimėjo ir Dariaus širdį. Jiedu pradėjo lankytis šalia namų esančioje vietinėje baptistų bažnyčioje, o kiek vėliau Kensington Temple bažnyčioje, kur karts nuo karto pasikviesdavo ir savo pažįstamus bei draugus lietuvius.

Neilgai trukus ši maža lietuvių grupelė savo širdyse pajuto begalinį vidinį alkį Dievo žodžiui ir maldai, šalia reguliarių visos bažnyčios susirinkimų dar pradėjo rinktis namuose, kur kartu visi melsdavosi, studijuodavo Bibliją bei bendraudavo. Į šiuos maldos vakarus kaskart rinkdavosi vis daugiau žmonių – vienam reikėdavo maldos, kitam išgydymo – taip pradėjo sparčiai augti pirmoji namų grupelė. Per maždaug tris mėnesius grupelė išaugo nuo 6 iki 50 žmonių ir jau nebegalėjo rinktis namuose. Aiškiai suvokdami, kad būtina nauja susirinkimo vieta, ir tikėdami Dievo raginimu pradėti lietuvių krikščionių bažnyčią, 1998 m. rudenį tikintieji pradėjo ieškoti naujų patalpų.

Ryšys su Kensington Temple bažnyčia sustiprėjo, kuomet visai netikėtai lietuviai susipažino su June Goldenberg. Ši moteris, išgirdusi, kas vyksta lietuvių bendruomenėje, papasakojo, kad visai neseniai Dievas parodė jai viziją apie lietuvius, kuriems reikalinga pagalba. Tuo metu ji labai nustebo, nes jokių lietuvių nepažinojo. June supažindino Vilmą ir Darių su KT LCC satelitinių bažnyčių tinklo vadovu Brian’u Richardson’u, kuris padėjo šiai naujai gimusiai bendruomenei susirasti naujas patalpas Bethnal Green rajone, palaikė ir stiprino Dievo Žodžiu, ir tokiu būdu ši lietuvių bendruomenė tapo KT LCC bažnyčios dalimi.

Bendruomenė netrukus dar labiau pagausėjo – sekmadienio tarnavimų metu pradėjo burtis bei kurtis įvairios komandos: šlovinimo, vaikų tarnavimo, tvarkdarių bei kitos. Žmonės atvėrė ir vis dar atveria savo namų duris, kur viduryje savaitės tikintieji mažomis grupelėmis  renkasi studijuoti Bibliją, melstis, šlovinti, dalintis savo džiaugsmais bei sunkumais. Tikintieji padeda ir palaiko kiekvieną, kuris nori atrasti naują gyvenimą Kristuje. Neįtikėtina, kaip Dievo malonės dėka išauga maža grupelė, to niekas negalėjo net įsivaizduoti. Tačiau viskas dar priešakyje. Tikime, kad Viešpats paruošęs dar daug neįtikėtinų dalykų tiems, kas Juo tiki.