KRIKŠTAS

Vandens krikštas yra vienas iš mokinystės žingsnių, kuriuos paliko Jėzus, kad per juos išreikštume savo tikėjimą ir bendrystę su Dievu bei tikinčiųjų bendruomene.
Lietuvių krikščionių bažnyčia laikosi tikinčiųjų krikšto per panardinimą, remdamasi Biblijos mokymu. Jėzus Kristus pats buvo pakrikštytas (Mato 3:16) ir įsakė savo mokiniams krikštyti tikinčiuosius (Mato 28:19). Krikštas yra paklusnumo Viešpačiui žingsnis ir išorinis tikėjimo išreiškimas.

Lietuvių krikščionių bažnyčios krikšto praktika:

•⁠ ⁠Nėra nustatyto amžiaus reikalavimo – krikštijami tie, kurie asmeniškai apsisprendė sekti Jėzumi.
•⁠ ⁠Paprastai vaikai nuo 10 iki 12 metų yra krikštijami, tačiau jaunesni (nuo 7 ar 8 metų) taip pat gali būti priimti, jei aiškiai supranta ir išreiškia savo tikėjimą.
•⁠ ⁠Pasiruošimas krikštui – bažnyčioje pravedamos krikšto pamokos arba pokalbis su pastoriumi, siekiant užtikrinti, kad asmuo supranta krikšto reikšmę.
•⁠ ⁠Pilnas panardinimas – vadovaujantis bibliniais pavyzdžiais, krikštas atliekamas vandenyje kaip viešas tikėjimo išpažinimas.
•⁠ ⁠Pabrėžiama Šventosios Dvasios krikšto svarba – mokoma ne tik apie vandens krikštą, bet ir apie Šventosios Dvasios krikštą.
Pagrindiniai teologiniai akcentai
•⁠ ⁠Krikštas yra paklusnumo žingsnis po išgelbėjimo, bet ne išgelbėjimo sąlyga.
•⁠ ⁠Tai simbolizuoja senosios nuodėmingos prigimties mirtį ir naują gyvenimą Kristuje (Romiečiams 6:4).
•⁠ ⁠Tai viešas tikėjimo liudijimas prieš bažnyčios bendruomenę.