« Grįžti į blog’ą

Visi norime būti sveiki, motyvuoti, klestintys visose gyvenimo srityse, vienu žodžiu, – sėkmingi. Kodėl tad ne visi tokie būname, nors ir sakome, kad tikime Visagaliu Dievu? Kodėl Dievas vienus, rodos, laimina labiau nei kitus? Nejaugi Dievas neteisingas ir šališkas?

Dievas tikrai nėra šališkas ir visus savo vaikus myli bei auklėja vienodai. Jis aiškiai savo Žodyje sako: „Aš amžina meile tave pamilau, todėl esu tau ištikimas” (Jer 31, 3). Jei Dievas iš savo pusės yra padaręs viską, kad mes galėtume gyventi visavertį gyvenimą, reiškia yra dar mūsų pusė, nuo kurios daug kas priklauso.

Čia norėčiau išskirti 3 esminius dalykus, kurie be galo svarbūs mums, tikintiems, norint matyti pergales bei Dievo šlovę savo gyvenime:

1. Nuoširdus ir atkaklus darbas. Patinka mums tai ar ne, bet Dievas žmogų paskyrė dirbti: „Ir paėmė Viešpats Dievas žmogų ir apgyvendino jį Edeno sode, kad žmogus jį įdirbtų ir prižiūrėtų” (Pr 2, 15). Be pirminio tikslo – pažinti savo Kūrėją, kiekvienas žmogus turi savo darbą, kurį nuoširdžiai ir stropiai turėtume dirbti. Ir visai nesvarbu, kiek tau metų, ar kokia tavo profesija, Šv. Raštas moko dieviško sėkmės principo: „Ir ką tik darytumėte, darykite iš širdies, kaip Viešpačiui, o ne žmonėms“ (Kol 3, 23). „Viską, ką darote, darykite su meile” (1 Kor 16, 14). Dievas sukūrė žmogų darbuotis, kurti, atrasti, sugalvoti, prižiūrėti bei įgyvendinti – mes esame sukurti pagal Dievo pavidalą.

Nesame sukurti tingėti ar sėdėti vienoje vietoje. Žmogus jaučiasi laimingas ir išsipildęs veikdamas bei kurdamas. Mūsų visų paslėptas lobis – sugebėjimas dirbti bei įgyvendinti tai, ko dar nematome. “Kas dirba savo žemę, turi pakankamai duonos, o kas seka tuštybe, tam trūksta proto” (Pat 12, 11). “Lengvai įgytas turtas greitai sunyksta, kas kaupia dirbdamas- praturtėja” (Pat 13, 11).

Ar tai reiškia, jei aš dirbsiu bet ką ir be poilsio, būsiu sėkmingas? Na, lazda turi du galus, todėl ir darbas dėl darbo arba darbas, kad tik praturtėčiau, sėkmės neatneš. Kur slypi tavo sėkmės šaltinis? Geriausiai žino tavo Kūrėjas, mums Jis paliko puikų darbo bei poilsio pavyzdį – šešias dienas dirbti, o septintą ilsėtis. Kitaip sakant, šis klausimas veda prie 2 punkto.

2. Paklusnumas Dievui. Tik artimai bendraudami su savo Viešpačiu, vis labiau pažindami Jo valią bei girdėdami Jo balsą, pasitikėdami Juo, kaip geru Tėvu, galime būti Jam paklusnūs. Nuoširdžiai ir sunkiai dirbdami bei ieškodami Jo valios ir vedimo, sulauksime sėkmės bei gerų rezultatų. “Pavesk savo darbus Viešpačiui, ir tavo sumanymai pasiseks” (Pat 16, 3). Jei nesukčiausime dirbdami, mokėsime mokesčius, neišnaudosime kitų ir neegsime, bet rūpinsimės silpnesniu, dosniai padėsime ir patarnausime, net ne visada už atlygį, – būsime jautrūs Dievui bei žmonėms, tikrai sėkmė mus aplankys.

Ne visi mūsų sumanymai gali ir turi įsigyventi, ne visiems sumanymams ir esame sukurti. Dažną kartą net patys nežinome, kas mums geriausiai sekasi, kol neatsiduriame tam tikrose aplinkybėse. O Dievas žino ir net paskyrė mums tam tikrus darbus atlikti: „Mes esame Jo kūrinys, sukurti Kristuje Jėzuje geriems darbams, kuriuos Dievas iš anksto paskyrė mums atlikti” (Ef 2, 10).  Turėtume bendraudami su Dievu klausti Jo valios bei vedimo net mūsų kasdieniuose darbuose. Jis teikia minčių bei idėjų, kurios stebuklingai paspartina eigą bei apeina nepalankiai susiklosčiusias aplinkybės.

Kartais Dievas panaudoja visas, net mums nesuvokiamas aplinkybes, net tuomet, kai atrodo skaudžiai kenčiame. Visa laimė, kad kančia tikrai nėra galutinis mums Dievo tikslas, bet dažną kartą Jis ją naudoja mūsų kvailam užsispyrimui bei išdidumui palenkti. „Pasitikėk Viešpačiu visa širdimi ir nesiremk savo supratimu. Visuose savo keliuose pripažink Jį, tai Jis nukreips tavo takus” (Pat 3, 5-6). “Aš žinau, kokius sumanymus turiu dėl jūsų,- sako Viešpats.- Sumanymus jūsų gerovei, o ne nelaimėms, ir ateitį su viltimi” (Jer 29, 11).

Auklėdama savo vaikus puikiai matau, kad vienam kartais reikia sunkesnių aplinkybių bei didesnio reiklumo, o kitam užtenka vieno žodžio, jog tam tikri darbai būtų atlikti. Mano kaip mamos širdis labai džiaugiasi, kai vaikams pavyksta padaryti tam tikras užduotis, net jei kartais reikia mano pagalbos ar prisilietimo. Taip pat ne visus jų sumanymus aš skubu įgyvendinti, suprasdama, kad kai kurie jų norai bei darbai gali jiems patiems stipriai pakenkti.

Taigi paklusdami Dievo valiai ir kruopščiai bei nuoširdžiai darydami tai, kas priimtina Jo akyse, sulaukiame sėkmės. „Viešpatie, Dieve, būk mums geras, įtvirtink mūsų darbus, daryk mūsų darbus sėkmingus!” (Ps 90, 17).

3. Išugdytas charakteris. Galiausiai suprantame, kad gyvenimo pabaigoje su savimi negalėsime pasiimti nieko, kas uždirbta ir materialu, nieko, ką plika akimi galime matyti, tačiau bet kokio Dievo mums patikėto darbo ir aplinkybių pirminis tikslas – pakeistas ir atnaujintas mūsų vidus, išugdytas charakteris. O už kiekvieną gerą darbą bus dosniai atlyginta ir niekas nepraslys pro mūsų Viešpaties akis. Todėl nenustokime nuoširdžiai bei uoliai darbuotis, pastiprinkime vienas kitą, nes galutinis siekis yra gerokai didesnis, nei mes galime įsivaizduoti. „Todėl mes nepailstame. Nors mūsų išorinis žmogus ir nyksta, vidinis diena iš dienos atsinaujina. Mūsų trumpalaikis lengvas sielvartas ruošia mums visa pranokstančią amžinąją šlovę. Tuo tarpu mes nežiūrime į tai, kas regima, bet į tai, kas neregima, nes kas regima, yra laikina, o kas neregima-amžina“ (2 Kor 4, 16-18).

Tikinčiojo žmogaus tikslas ir sėkmės garantas visuomet yra ir bus gyvenimas amžinybėje su Dievu. Tenka bendrauti su labai turtingais bei daug pasiekusiais žmonėmis, jie pripažįsta, kad vien tik uždirbti pinigai bei čia įgytas turtas laimės bei sėkmės neatneša ir gyvenimo džiaugsmo daugiau nesuteikia. Tačiau įgyvendinti nelengvi darbai einant kartu su Dievu ir ieškant Jo valios, minkšta, jautri bei aplinkinius mylinti širdis, išugdytas charakteris – tai mūsų, tikinčių Visagaliu Dievu, didžiausias turtas, sėkmė ir siekinys.

Jūratė Kapačinskienė

KITI STRAIPSNIAI

« Grįžti į blog’ą

Visi mes kažkurioje srityje jaučiamės nesaugūs bei neužtikrinti, ir kiekvienas su tuo neužtikrintumu elgiamės savaip, teisingai ar neteisingai. Prieš keturiasdešimt metų Karen buvo labai drovi ir nesaugi, kiekvienas tai galėjo pasakyti. Vos tik pasijutusi nesaugi, ji slėpdavosi, lyg ją kas pultų.

Kai aš pasijusdavau nesaugus, atstatydavau krūtinę ir spoksodavau iš aukšto, elgdamasis kaip tikras „macho“ (vert. past. „kietas vyrukas“). Abu savo nesaugumą reikšdavome skirtingai.

Kiekvienas asmuo kartais jaučiasi nesaugus, ir toje vietoje gali veikti tiek Dievas, tiek velnias. Pasaulyje saugumo ieškoma siekiant pinigų, galios, populiarumo ar tobulos išvaizdos. Tačiau tai nesuteikia saugumo. Vienintelis kelias, kaip įveikti mūsų neužtikrintumą, yra asmeninis santykis su Dievu.

Kai kurie Hebrajams 11 skyrių vadina „tikėjimo“ skyriumi, o 1 Laiško Korintiečiams 13 skyrių -„meilės“ skyriumi. Man patinka 91 psalmę vadinti „saugumo“ psalme. Jei norite gyventi saugiai, tai puiki vieta, kurią verta skaityti, įsiminti ir medituoti.

Pirmoje eilutėje sakoma: „Tas, kuris gyvena Aukščiausiojo globoje, Visagalio šešėlyje pasilieka”. Kitaip tariant, jei pasiliksite Jame, Dievas ir užtikrins jums prieglobstį.

„Aukščiausiojo globoje, Visagalio šešėlyje“ – reiškia leisti laiką Dievo akivaizdoje meldžiantis.  Kai jaučiatės nesaugūs, malda yra jūsų saugumas.

Karen ir aš galų gale išmokome maldoje išsakyti ir perduoti savo neužtikrintumą Dievui. Yra trys būdai, kaip jį nugalėti:

1. Atsigręžk į Dievą. Tegul Jis tampa tavo prieglobstis ir tvirtovė, kaip parašyta Psalmių 91 skyriaus 2 eilutėje. Kai Pauliui buvo duotas „dyglys kūne“ (2 Kor 12, 7), jis meldėsi prašydamas Dievo pašalinti savo problemos šaltinį.
Atsakydamas Dievas jam pasakė: „Pakanka tau mano malonės, nes mano stiprybė tampa tobula silpnume“ (2 Kor 12, 9). Tai veda į antrą žingsnį…

2. Pasinaudok savo silpnumu. Kai mes esame silpniausi, Dievo galia pasireiškia stipriausiai mūsų gyvenime. Štai ką atrado Paulius.
Ar tai reiškia, kad neturėtume stengtis tobulėti ar turėtume susitaikyti su kiekvienu mūsų gyvenimo išbandymu? Ne! Bet mes turėtume suvokti, kad mums reikia Dievo. Kai mes pripažįstame savo silpnybes ir atiduodame jas Dievui, Jis tą neužtikrintumą paverčia stiprybe. Išpažindami, jog mums reikia pagalbos, sustiprėjame.

3. Pasitikėkime Dievo malone. Tai reiškia, kad mums nereikia užsitarnauti Dievo malonės. Mums nereikia nieko nusipelnyti. Malonė yra nepelnyta, ir Dievas pasakė Pauliui, kad Jo malonės pakanka. Jos pakanka net tuomet, kai esame visiškai žlugę.
Man patinka būti seneliu, net kai mano anūkai lipa ant mano kelių dėvėdami pilnas sauskelnes. Ar tas kvapas verčia mane mažiau juos mylėti? Visai ne! Mano meilė jiems neturi nieko bendra su tuo, ar jie švarūs, ar ne. Aš visuomet laukiu, kada jie ateis pabūti mano glėbyje.

Dievas taip pat yra toks. Nepaisant to, ką padarėme, esame laukiami Jo akivaizdoje. Dievo malonė mus sveikina, tuomet Dievo meilė mus sutvarko ir pakeičia tą nešvarų vystyklą.

Jei esi žmogus, tikrai tavo gyvenime yra sričių, kur jautiesi nesaugus. Išpažink jas Dievui. Pasislėpk Jo tvirtovėje ir paprašyk, kad Jis pakeistų tavo silpnybes į stiprybę. Jis gali… ir Jis padarys.

Jimmy Evansas
„MarriageToday“ įkūrėjas ir generalinis direktorius

KITI STRAIPSNIAI

« Grįžti į blog’ą

„Mano siela džiaugsis Viešpačiu, džiūgaus dėl Jo pagalbos” (Ps 35, 9).

Ar gali džiaugtis Viešpačiu ir būti ramus, kai išgirsti baisią ligos diagnozę; kai tavo paauglys vaikas negrįžta namo; kai kaimynai važiuoja ilsėtis, o tu ką tik netekai darbo; kai turi išsikraustyti iš namų, bet neturi, kur prisiglausti?

Niekas mūsų geriau neatgaivina kaip asmeniškai gautas Dievo Žodis šiai dienai, kaip Dievo Dvasios prisilietimas bei plačiai atvertos mūsų vidinės dvasios akys. Tuo metu, kai suvokiame Dievo gerumą ir pasitikime Juo, nors aplinkybės kinta ne mūsų naudai, kad Jo pažadai, apsauga bei pagalba ateis pačiu laiku, nepavėluos. Kai žengiame vandeniu ir tvirtai įsikabiname į Dievo ranką, jog ji išlaikys, įvykdys, ką pažadėjo mūsų gyvenime, tuomet atsiveria tikroji laisvė – mes ne tik nebijome nuskęsti, bet dar ir esame atgaivinami to vandens purslų, įgauname daugiau šviežių jėgų bei patiriame atgaivą – poilsį ten, kur buvome varginami sunkių bei neįveikiamų aplinkybių.

Jei kova yra mūsų jėgoms per sunki, leiskime Dievui kovoti už mus – Jis padarys mums neįmanomą dalį, o mes būsime atgaivinti ir išgelbėti. ” ‘Nebijokite ir neišsigąskite šitos daugybės, nes kova yra ne jūsų, bet Dievo. Rytoj išeikite prieš juos. Jie eis Zizo įkalne ir jūs sutiksite juos slėnio pabaigoje, ties Jeruelio dykuma. Jums nereikės kovoti. Išsirikiuokite, stovėkite ir stebėkite, kaip Viešpats jus išgelbės. Judo ir Jeruzalės gyventojai, nenusigąskite ir nebijokite! Rytoj išeikite prieš juos, nes Viešpats bus su jumis!’ “ (Kr 20, 15-17).

Nepamirškime, kad džiaugasmas Viešpatyje yra mūsų jėga! Kad ir kas vyktų aplinkui, melskime, jog Dievas kasdien būtų tvirta mūsų atrama.

J.Kapačinskienė

KITI STRAIPSNIAI

„Esame matę daug vienišų žmonių, kurie taip pavargo laukti, kol atplauks jų laivas, kad net neturi jėgų nueiti į tariamąjį uostą. Kartais taip būna dėl pernelyg didelių lūkesčių.“
(Dr. Les’as Parrott’as)

Šiandien krikščioniškoje aplinkoje sutinkame tiek daug vienišų žmonių, kurie vis niekaip negali rasti tinkamo gyvenimo draugo, dėl to kremtasi ir kankinasi, nepatiria gyvenimo pilnatvės ir džiaugsmo.

Ne visuomet, bet dažną kartą bendraujant su nesusituokusiais suvokiu, kad taip nutinka dėl to, kad mes susikuriame nerealius lūkesčius. Nuo tada, kai tik išmokstame klausytis, mes girdime mūsų tėvus sakančius, kokie mes protingi, gražūs ir ypatingi, ir pradedame tuo tikėti. Tai nėra blogai, tačiau mums reikia ir tų, kurie mums būtų nuoširdūs ir atviri.

Tiesa ta, kad nesate tobuli. Ir žmogus, su kuriuo susituoksite, taip pat nebus tobulas. Ir tai nėra blogai. Mūsų trūkumai daro mus unikalius ir padeda išlikti nuolankiems. Dievas naudoja mūsų trūkumus, kad augdami taptume tokie, kokius Jis norėtų mus matyti, ir tas augimas niekada nesiliauja.

Jei dairotės tikrai puikaus santuokos partnerio, ieškokite žmogaus, kuris žino savo trūkumus bei ydas ir yra pasiruošęs augti. Žmogaus, kuris tikrai pripažįsta, kad turi bėdų ir yra pasiruošęs bręsti bei jas išspręsti, jog galėtų kurti sveikus, visą gyvenimą trunkančius santykius.

Kai tuokėmės su savo vyru abu toli gražu nebuvome tobuli, abu turėjome begales trūkumų, kai kurių net tuo metu neįžvelgėme. Net ir šiandien prabėgus 17 bendro gyvenimo metų tebesami netobuli, bet Dievui atidengiant, parodant ir teikiant jėgų keistis iš vidaus, daugelį trūkumų pavyko paversti privalumais. Aiškiai suvokiu, kad tobula nebūsiu niekuomet šioje žemėje, bet pagrindinis principas, kurio stengiuosi laikytis, – būti tokiu žmogumi, kurio labiausiai reikia mano vyrui. Žinau, kad mano vyras taip pat dėl to stengiasi, o rezultatas – augantis meilės ryšys.

Sveiki lūkesčiai

Nors tobulumo ieškoti nereikia, vis dėlto tam tikri sveiki lūkesčiai ieškant gyvenimo draugo yra būtini. Yra daug realistiškų ir esminių lūkesčių, dėl kurių nereikėtų eiti į kompromisus. Svarbiausia išsiaiškinti, ko jūs tikrai norite bei ko jums reikia iš gyvenimo draugo, ir sutelkti savo dėmesį į žmones, kurie, jūsų manymu, turi šias savybes. Norėdami, kad jūsų lūkesčiai būtų realistiški, pirmiausia atsikratykite paviršutiniškų ir nesvarbių troškimų, o susikoncentruokite į dalykus, kurie tikrai svarbūs.

Kiekvienas gali turėti nesvarstytinų standartų, dėl kurių niekada nereikėtų daryti kompromisų. Geriau jau likti vienam, nei būti su žmogumi, kuris emociškai smurtauja, nesugeba užsidirbti pragyvenimui ar paprasčiausiai jums yra nepatrauklus. Jūsų tikslas išgryninti savo lūkesčius, kad jie būtų sveiki ir realistiški, o ne neįgyvendinami.

Kaip krikščionims pagrindinis jūsų nediskutuotinų savybių sąraše reikalavimas turėtų būti žmogus, kuris kaip ir jūs būtų atsidavęs savo tikėjimui. Žmogus, mylintis Jėzų, kurio gyvenime akivaizdūs vaisiai ir savybės, būdingos atsidavusiems tikintiesiems. Užmegzti santykius su žmogumi, kuriam svetimas jūsų tikėjimas, yra didžiulė klaida, kad ir kaip bandytumėte ją pateisinti.  Taigi surasti stiprų ir ištikimą krikščionį turėtų būti svarbiausias punktas jūsų lūkesčių sąraše.

Kiti dalykai taip pat gali būti svarbūs. Jei esate labai atletiški ir mėgstate sveiką gyvenseną, padarytumėte klaidą tuokdamiesi su namisėda. Jei užaugote sodyboje ar kaime ir svajojate auginti žirgus, būtumėte nelaiminga su miestiečiu, kuris karvės neskiria nuo vištos ir turi pilną spintą aptemptų džinsų.

Jūsų nediskutuotini reikalavimai yra būdingi tik jums ir skiriasi nuo kitų žmonių, tačiau jie tokie pat svarbūs ir pagrįsti. Todėl nebijokite savo mintyse sudaryti tokio sąrašo ir turėti jį priešais save.

Laikykitės tokių pačių standartų

Kai jau sudarėte aiškų nesvarstytinų savybių, kurias norėtumėte matyti savo partneryje, sąrašą, laikas atsisukti ir pažvelgti į veidrodį. Paklauskite savęs, ar jums būdingos tos pačios savybės ir charakterio bruožai, kurių tikitės iš kito. Dar daugiau, ar pasižymite tokiomis savybėmis, kurios tikrai patrauks žmogų, atitinkantį šiuos kriterijus?

Pavyzdžiui, jei vienas iš nesvarstytinų charakterio bruožų jums yra stipri ir nepriklausoma asmenybė, jūs tikrai nerasite tokio žmogaus, jei pats esate bejėgis ir vargstantis. Tikrai ne, jei tie žmonės yra emociškai sveiki. Jei norite rūpestingo ir užjaučiančio žmogaus, tokių žmonių niekada netrauks primadona. Įsitikinkite, kad jums būdingos savybės, kurių ieško toks žmogus.

Jei norite surasti tinkamą gyvenimo draugą, pirmiausia pats tapkite tinkamu žmogumi.

„Nedėkite lygybės ženklo tarp žmogaus vertės ir nepriekaištingo grožio ar išvaizdos! Jei iš savo partnerio reikalaujate fizinio tobulumo, ji ar jis gali to paties pareikalauti iš jūsų. Nei vienas iš jūsų ilgai to neišsaugos. Nepaleiskite meilės dėl klaidingų šių dienų kultūros vertybių.“
(Dr. Džeimsas Dobsonas)

Būkite lankstūs ir plačių pažiūrų

Tiesa ta, kad žmogus, kurio, jūsų nuomone, jums reikia, nebūtinai bus tas, kurį rasite. Nes mes iki galo nežinome, kas mums geriausiai tinka. Galbūt Dievas yra numatęs visiškai kitą žmogų, nei mes įsivaizduojame.

Aš, nuo paauglystės augusi bažnyčioje, buvau tvirtai įsitinusi, kad mano vyru taps ilgai tikintis, puikiai Dievą pažįstantis ir Šv. Raštą bei tikėjimo veikimo būdus išmanantis jaunuolis. Turėjau labai aukštus standartus – melsdavausi, jog mano būsimas sutuoktinis turėtų Dovydo širdį bei Saliamono išmintį. O tai tikrai nėra kasdien sutinkamas derinys. Kai susipažinome su savo vyru, net minčių neturėjau, kad šis neseniai įtikėjęs ir nuoširdžiai be paliovos klausinėjantis apie tikėjimo dalykus (mano nuomone, dar „žalias“) vaikinas, kuriam patiko linksmai leisti laiką su draugais bus mano sutuoktinis. Aš žinojau, ko man reikia, bet Dievas įsikišo ir pakeitė mano nuostatą, širdis pradėjo keistis ir Dievas man parodė, kad būtent šis jaunuolis turi tas savybės, kurių meldžiau, ir dar daugiau, turi tokių, kurių man labai trūksta.

Galiausiai nė vienas iš mūsų iki galo nežino, kokią ateitį Dievas mums suplanavęs. Todėl ieškodami potencialaus sutuoktinio, tikėkitės geriausio, bet visuomet suteikite erdvės veikti Dievui.

Kai judate pagal Dievo valią, kartais geriausia, ką galite suplanuoti, tai pasiruošti būti nustebintam.

Parengė Jūratė Kapačinskienė

KITI STRAIPSNIAI

Jei kas paklaustų, koks pagrindinis dalykas, kuris laikui einant gerina bei stiprina santuoką, tai atsakyčiau: sutuoktinių bendra malda bei pasitikėjimas Dievu.

Mato evangelijoje Jėzus sako: „Ir dar sakau jums: jeigu du iš jūsų susitars žemėje prašyti bet kokio dalyko, jiems mano dangiškasis Tėvas jį suteiks. Kur du ar trys susirinkę mano vardu, ten ir Aš esu tarp jų” (Mt 18, 19-20). 

Jėzus pakartotinai pabrėžia tai, ką  tik neseniai kalbėjo, apie galią, kurią Dievas suteikia tikintiesiems per maldą. Frazė „jei du iš jūsų susitars“, kilusi iš graikų kalbos sumphoneo. Iš čia atsiradęs angliškas žodis symphony (liet. „simfonija“).

Simfonija – tai nuostabi muzika, girdima, kai visiškai skirtingi instrumentai kartu harmoningai derėdami groja. Jėzus sako, kad jei du žmonės harmoningai susiderins ir susitars kartu tikėti dėl ko nors, Dievas tai padarys – ir pats Jėzus bus tarp jų.

Tai yra neįtikėtinas pažadas, bet jis pasiekiamas ne vienam, bet dviem ar trims žmonėms. Kodėl? Nes Dievas nenori, kad mes būtume vieni. Jis nori, kad mes susivienytume kaip pora ar šeima. Kuo daugiau mes susijungiame tikėdami su kitais žmonėmis, tuo daugiau stebuklų Dievas daro.

Velnias nori, kad mes liktume pavieniui. Vilkas visada tykos ir taikysis į nuo bandos atitolusią avį. Kai mes izoliuojamės, mes prarandame drąsą. Bet kai mes jungiamės su kitais tikinčiaisiais – su mūsų sutuoktiniu – džiaugiamės Dievo galia ir Jėzaus buvimu.

Kaip dar bendra malda sustiprina santuoka? Laiške Filipiečiams randame dar vieną pažadą: „Niekuo nesirūpinkite, bet visuose reikaluose malda ir prašymu su padėka jūsų troškimai tesidaro žinomi Dievui. Ir Dievo ramybė, pranokstanti visokį supratimą, saugos jūsų širdis ir mintis Kristuje Jėzuje” (Fil 4, 6-7). 

Paulius sako, kad žmonės, kurie meldžiasi, bus geresnės emocinės sveikatos. Kai meldžiatės, nesijaudinkite. Jūs neturite nerimauti. Ar žinote, kad stresas yra vienas iš pagrindinių santuokos žudikų žemėje? Tai taip pat pagrindinė priežastis, dėl ko žmonės lankosi pas gydytojus bei vartoja  vaistus. Dievas nesukūrė, kad žmogaus kūnas galėtų puikiai funkcionuoti patiriant ilgalaikį stresą.

Stresas mus išsekina emociškai ir atima jėgas, skirtas mylėti vieni kitus. Nerimaujantys asmenys yra gundomi pokalbį baigti barniais ir leisti nesantaikai įsivyrauti šeimoje.

„Niekuo nesirūpinkite“ – tai nurodymas, ir Biblija niekada nesako mums daryti to, ko mes neįstengtume. Taigi likusi šios eilutės dalis nusako, kaip laikytis šio nurodymo: mes turime melstis. Mes turime atiduoti savo prašymus Dievui.

Jei esate susirūpinę dėl pinigų, dėl savo vaikų, dėl sveikatos, dėl tėvų, dėl darbo, dėl savo santuokos – tai jūsų naujas maldos sąrašas. Tegul šie rūpesčiai bus išsakyti Dievui maldoje ir melskitės dėkodami, kad Jis išgirs ir atsakys į jūsų maldas.

Kai tai padarysite, Jis suteiks jums ramybę. Jis saugos jūsų širdį ir protą. Dievas suteiks jums emocinę sveikatą.

Mes su Karen (žmona) pragyvenome susituokę kelerius metus, kol pradėjome drauge melstis ir tai pakeitė viską. Šiandien mes nebesirūpiname. Neleidžiame nerimui viešpatauti mūsų namuose. Nes mes susitarę meldžiamės, o Dievas pripildo mūsų namus savo ramybe ir saugo mūsų santuokos emocinę sveikatą.

Kiekviena pora gali savo gyvenime ragauti šį pažadą. Tereikia tik melstis drauge.

Jimmy Evans, „MarriageToday“ įkūrėjas ir vadovas

KITI STRAIPSNIAI

Laiške Efeziečiams (5, 22) apaštalas Paulius mokina žmonas: „paklusti savo vyrams kaip Viešpačiui“, o 33-oje eilutėje sako: „žmona tegerbia savo vyrą“.

Daugelis žmonių neteisingai supranta žodį „paklusti“, nes mano, jog moterys yra mažiau vertingos ir negali būti lygios su vyrais. Nemanau, kad Paulius čia tai norėjo pasakyti. Vyrai ir moterys yra lygūs, taškas. Iš tiesų Efeziečiams (5, 21) Paulius rašo: „pakluskite vieni kitiems Dievo baimėje“. Vyrai turi paklusti savo žmonoms, o žmonos – vyrams.

Paulius čia kalba apie pagarbą vyrui kaip Viešpačiui. Ne taip, kaip mama „gerbė“ tavo tėtį ar kaip tavo draugės „gerbia“ savo vyrus. Ir ne taip, kaip rodo ar moko televizija, bet gerbti savo vyrą taip, kaip gerbtumei patį Jėzų Kristų.

Kodėl tai taip svarbu? Todėl, kad vyro pirmasis ir svarbiausias poreikis yra pagarba. Vyras veržiasi ten, kur yra gerbiamas, bet taip pat bėga iš ten, kur su juo nesiskaitoma ir nepaisoma jo nuomonės.

Ką tai reiškia moterims? Kaip gerbiate savo vyrą?

Štai keli pagarbos reiškimo būdai.

Pirma, leiskite vyrams klysti ir patirti nesėkmę. Jūsų vyras nėra tobulas, ir jis tai puikiai žino. Dievas taip pat žino. Daugybė moterų kenkia savo santuokoms neleisdamos vyrams klysti. Jos nuolat vyrus taiso, koreguoja ir nurodinėja, kaip jiems teisingai elgtis.

Tai yra neteisingas požiūris. Be abejo, nereikėtų toleruoti savęs žlugdančio jūsų vyro elgesio, tačiau, jei reikia, turėtumėte leisti vyrui padaryti klaidų. Vyrai geriausiai mokosi iš savo klaidų.

Antra, leiskite, jog Dievas keistų. Vyrai ir žmonos yra lygūs. Tai reiškia, kad mes galime sakyti viską, ką mąstome. Jūs galite paprieštarauti savo vyrui, jei to tikrai reikia: „Mielasis, aš nesutinku. Manau, kad tai klaidinga.“ Tačiau, kai jūs paprieštaravote, atiduokite savo vyrą į Dievo rankas.

Ne jūsų darbas yra keisti savo vyrą. Nepriekabiaukite. Nebūkite agresyvios ar įsibaiminusios. Vietoj to, melskitės už savo vyrą ir pasikliaukite Dievu, kad Jis pakeis jo širdį ar protą. Būtent tai ir reiškia tikėti: jūs pasitikite, kad Šventoji Dvasia atliks visus reikalingus pokyčius.

Trečia, gerbkite savo vyrą matydamos jį tokį, kokį jūs norėtumėte, jog jis būtų, – ne už tai, koks jis yra dabar. Jūsų vyras pakils į jūsų norimos garbės lygį. Vyrai darys viską dėl garbės ir taps vertais jūsų požiūrio, visaverčiais bei žymiais. Suteikdamos jiems nepelnytą garbę, jūs keičiate savo vyro likimą.

Prisiminkite, ką pirmą kartą jame įžvelgėte. Kas pirmą kartą jus prie jo patraukė. Tuomet pagerbkite jį tuo lygiu ir stebėkite, kaip jis keičiasi ir tampa vertas jūsų pagarbos.

Galiausiai,  pridenkite jo klaidas ir sutelkite savo dėmesį į jo stiprybes. Mes visi linkę gerus dalykus laikyti savaime suprantamais ir sutelkti dėmesį į blogus. Taip yra todėl, kad velnias nori, jog mes susikoncentruotume į blogiausias mūsų sutuoktinio savybes. Bet Dievas nori, kad mes galvotume apie mūsų sutuoktinio geriausias savybes.

Štai kodėl pagyrimai yra tokie svarbūs tiek vyrų ir tiek moterų gyvenime. Kiekvieną dieną mes turime prisiminti, kokius gerus dalykus daro mūsų sutuoktiniai. Kai prisimename tai, suprantame, kad gėrio daug daugiau nei blogio.

Jei garbė ir pagarba yra didžiausias vyro poreikis, ar jūs jam tai suteikiate? Būtent to Biblija mokina žmonas – gerbkite savo vyrą taip, kaip gerbtumėte patį Jėzų Kristų.

Jimmy Evans, „MarriageToday“ įkūrėjas ir vadovas

KITI STRAIPSNIAI