« Grįžti į blog’ą

„Mano siela džiaugsis Viešpačiu, džiūgaus dėl Jo pagalbos” (Ps 35, 9).

Ar gali džiaugtis Viešpačiu ir būti ramus, kai išgirsti baisią ligos diagnozę; kai tavo paauglys vaikas negrįžta namo; kai kaimynai važiuoja ilsėtis, o tu ką tik netekai darbo; kai turi išsikraustyti iš namų, bet neturi, kur prisiglausti?

Niekas mūsų geriau neatgaivina kaip asmeniškai gautas Dievo Žodis šiai dienai, kaip Dievo Dvasios prisilietimas bei plačiai atvertos mūsų vidinės dvasios akys. Tuo metu, kai suvokiame Dievo gerumą ir pasitikime Juo, nors aplinkybės kinta ne mūsų naudai, kad Jo pažadai, apsauga bei pagalba ateis pačiu laiku, nepavėluos. Kai žengiame vandeniu ir tvirtai įsikabiname į Dievo ranką, jog ji išlaikys, įvykdys, ką pažadėjo mūsų gyvenime, tuomet atsiveria tikroji laisvė – mes ne tik nebijome nuskęsti, bet dar ir esame atgaivinami to vandens purslų, įgauname daugiau šviežių jėgų bei patiriame atgaivą – poilsį ten, kur buvome varginami sunkių bei neįveikiamų aplinkybių.

Jei kova yra mūsų jėgoms per sunki, leiskime Dievui kovoti už mus – Jis padarys mums neįmanomą dalį, o mes būsime atgaivinti ir išgelbėti. ” ‘Nebijokite ir neišsigąskite šitos daugybės, nes kova yra ne jūsų, bet Dievo. Rytoj išeikite prieš juos. Jie eis Zizo įkalne ir jūs sutiksite juos slėnio pabaigoje, ties Jeruelio dykuma. Jums nereikės kovoti. Išsirikiuokite, stovėkite ir stebėkite, kaip Viešpats jus išgelbės. Judo ir Jeruzalės gyventojai, nenusigąskite ir nebijokite! Rytoj išeikite prieš juos, nes Viešpats bus su jumis!’ “ (Kr 20, 15-17).

Nepamirškime, kad džiaugasmas Viešpatyje yra mūsų jėga! Kad ir kas vyktų aplinkui, melskime, jog Dievas kasdien būtų tvirta mūsų atrama.

J.Kapačinskienė

KITI STRAIPSNIAI