Pabusk, kuris miegi, kelkis iš numirusių, ir apšvies tave Kristus​.
(Efeziečiams 5, 14)

Kiek laiko sėdime ant savo bažnytinių suolų puoselėdami pamaldžius jausmus? Kiek laiko lankome Biblijos mokyklą, maldos vakarą, o gal dar ir chorą? Ir kas iš to? Kiekvieną sekmadienį, trečiadienį ir penktadienį tai mus statydina. O daugiau?
Kas vyksta mūsų bažnyčioje? Kada paskutinį kartą girdėjau Jėzaus balsą? Kada privedžiau žmogų prie tikėjimo?
Tyla, metų metai tyla. Ir tai nėra blogiausia. Karšta meilė Jėzui tapo sisteminiu mąstymu ir mokslu. Kai kas nors pamokslauja, patikrinu, ar tai atitinka Bibliją, ar ne, ar kalba Šventoji Dvasia.
Štai kodėl Jėzus šias bažnyčias vadina negyvomis ir miegančiomis. Štai kodėl Azijos bendruomenės, kurias įkūrė Paulius, užmigo ir jų nebėra. O kas nutiks mums?
Štai kodėl Jėzus sako: Kelkis iš numirusių, pabusk, kuris miegi!!! Šiandien, jei išgirsi Jo balsą, pabusk! Atgailauk dėl savo kietos širdies ir pasididžiavimo. Prašyk atleidimo dėl šaltos širdies. Prašyk Šventosios Dvasios iš naujo užkurti meilės ugnį. O tada kasdien eik į savo kambarėlį ir prašyk Jėzaus, kad tave panaudotų. Pasakyk Jam, kad esi pasirengęs eiti visur, kur Jis tave siunčia. Ir jei susidaro įspūdis, kad Jis nori, jog padarytum tą ar aną, tada daryk tai. JIS nori, kad taptum palaiminimu daugeliui! Bet nenustebk dėl to, ko prašo Jėzus. Tai nėra dideli dalykai, bet Jis padarys kažką didelio iš tavo mažų žingsnių. JIS tai padaro, o ne tu.
Nusiimk tradicijos akinius ir vėl skaityk Bibliją kaip vaikas – tada Jis vėl tau prakalbės. O tada daryk, ką Jis sako. Tada Jis vėl taps tavo šviesa ir tave prikels. Pabusk!!!

O Jėzau, Tu esi gyvenimas, o ne miręs mokslas! Uždek mano širdį ir gyvenimą savo meile! Meile, kuri mane skatina veikti. Ačiū, Tu esi su manimi. Aš pasitikiu Tavimi!!!

Frank Lauermann

« Grįžti į blog’ą

KITI STRAIPSNIAI