« Grįžti į blog’ą

Visi mes kažkurioje srityje jaučiamės nesaugūs bei neužtikrinti, ir kiekvienas su tuo neužtikrintumu elgiamės savaip, teisingai ar neteisingai. Prieš keturiasdešimt metų Karen buvo labai drovi ir nesaugi, kiekvienas tai galėjo pasakyti. Vos tik pasijutusi nesaugi, ji slėpdavosi, lyg ją kas pultų.

Kai aš pasijusdavau nesaugus, atstatydavau krūtinę ir spoksodavau iš aukšto, elgdamasis kaip tikras „macho“ (vert. past. „kietas vyrukas“). Abu savo nesaugumą reikšdavome skirtingai.

Kiekvienas asmuo kartais jaučiasi nesaugus, ir toje vietoje gali veikti tiek Dievas, tiek velnias. Pasaulyje saugumo ieškoma siekiant pinigų, galios, populiarumo ar tobulos išvaizdos. Tačiau tai nesuteikia saugumo. Vienintelis kelias, kaip įveikti mūsų neužtikrintumą, yra asmeninis santykis su Dievu.

Kai kurie Hebrajams 11 skyrių vadina „tikėjimo“ skyriumi, o 1 Laiško Korintiečiams 13 skyrių -„meilės“ skyriumi. Man patinka 91 psalmę vadinti „saugumo“ psalme. Jei norite gyventi saugiai, tai puiki vieta, kurią verta skaityti, įsiminti ir medituoti.

Pirmoje eilutėje sakoma: „Tas, kuris gyvena Aukščiausiojo globoje, Visagalio šešėlyje pasilieka”. Kitaip tariant, jei pasiliksite Jame, Dievas ir užtikrins jums prieglobstį.

„Aukščiausiojo globoje, Visagalio šešėlyje“ – reiškia leisti laiką Dievo akivaizdoje meldžiantis.  Kai jaučiatės nesaugūs, malda yra jūsų saugumas.

Karen ir aš galų gale išmokome maldoje išsakyti ir perduoti savo neužtikrintumą Dievui. Yra trys būdai, kaip jį nugalėti:

1. Atsigręžk į Dievą. Tegul Jis tampa tavo prieglobstis ir tvirtovė, kaip parašyta Psalmių 91 skyriaus 2 eilutėje. Kai Pauliui buvo duotas „dyglys kūne“ (2 Kor 12, 7), jis meldėsi prašydamas Dievo pašalinti savo problemos šaltinį.
Atsakydamas Dievas jam pasakė: „Pakanka tau mano malonės, nes mano stiprybė tampa tobula silpnume“ (2 Kor 12, 9). Tai veda į antrą žingsnį…

2. Pasinaudok savo silpnumu. Kai mes esame silpniausi, Dievo galia pasireiškia stipriausiai mūsų gyvenime. Štai ką atrado Paulius.
Ar tai reiškia, kad neturėtume stengtis tobulėti ar turėtume susitaikyti su kiekvienu mūsų gyvenimo išbandymu? Ne! Bet mes turėtume suvokti, kad mums reikia Dievo. Kai mes pripažįstame savo silpnybes ir atiduodame jas Dievui, Jis tą neužtikrintumą paverčia stiprybe. Išpažindami, jog mums reikia pagalbos, sustiprėjame.

3. Pasitikėkime Dievo malone. Tai reiškia, kad mums nereikia užsitarnauti Dievo malonės. Mums nereikia nieko nusipelnyti. Malonė yra nepelnyta, ir Dievas pasakė Pauliui, kad Jo malonės pakanka. Jos pakanka net tuomet, kai esame visiškai žlugę.
Man patinka būti seneliu, net kai mano anūkai lipa ant mano kelių dėvėdami pilnas sauskelnes. Ar tas kvapas verčia mane mažiau juos mylėti? Visai ne! Mano meilė jiems neturi nieko bendra su tuo, ar jie švarūs, ar ne. Aš visuomet laukiu, kada jie ateis pabūti mano glėbyje.

Dievas taip pat yra toks. Nepaisant to, ką padarėme, esame laukiami Jo akivaizdoje. Dievo malonė mus sveikina, tuomet Dievo meilė mus sutvarko ir pakeičia tą nešvarų vystyklą.

Jei esi žmogus, tikrai tavo gyvenime yra sričių, kur jautiesi nesaugus. Išpažink jas Dievui. Pasislėpk Jo tvirtovėje ir paprašyk, kad Jis pakeistų tavo silpnybes į stiprybę. Jis gali… ir Jis padarys.

Jimmy Evansas
„MarriageToday“ įkūrėjas ir generalinis direktorius

KITI STRAIPSNIAI

« Grįžti į blog’ą

„Mano siela džiaugsis Viešpačiu, džiūgaus dėl Jo pagalbos” (Ps 35, 9).

Ar gali džiaugtis Viešpačiu ir būti ramus, kai išgirsti baisią ligos diagnozę; kai tavo paauglys vaikas negrįžta namo; kai kaimynai važiuoja ilsėtis, o tu ką tik netekai darbo; kai turi išsikraustyti iš namų, bet neturi, kur prisiglausti?

Niekas mūsų geriau neatgaivina kaip asmeniškai gautas Dievo Žodis šiai dienai, kaip Dievo Dvasios prisilietimas bei plačiai atvertos mūsų vidinės dvasios akys. Tuo metu, kai suvokiame Dievo gerumą ir pasitikime Juo, nors aplinkybės kinta ne mūsų naudai, kad Jo pažadai, apsauga bei pagalba ateis pačiu laiku, nepavėluos. Kai žengiame vandeniu ir tvirtai įsikabiname į Dievo ranką, jog ji išlaikys, įvykdys, ką pažadėjo mūsų gyvenime, tuomet atsiveria tikroji laisvė – mes ne tik nebijome nuskęsti, bet dar ir esame atgaivinami to vandens purslų, įgauname daugiau šviežių jėgų bei patiriame atgaivą – poilsį ten, kur buvome varginami sunkių bei neįveikiamų aplinkybių.

Jei kova yra mūsų jėgoms per sunki, leiskime Dievui kovoti už mus – Jis padarys mums neįmanomą dalį, o mes būsime atgaivinti ir išgelbėti. ” ‘Nebijokite ir neišsigąskite šitos daugybės, nes kova yra ne jūsų, bet Dievo. Rytoj išeikite prieš juos. Jie eis Zizo įkalne ir jūs sutiksite juos slėnio pabaigoje, ties Jeruelio dykuma. Jums nereikės kovoti. Išsirikiuokite, stovėkite ir stebėkite, kaip Viešpats jus išgelbės. Judo ir Jeruzalės gyventojai, nenusigąskite ir nebijokite! Rytoj išeikite prieš juos, nes Viešpats bus su jumis!’ “ (Kr 20, 15-17).

Nepamirškime, kad džiaugasmas Viešpatyje yra mūsų jėga! Kad ir kas vyktų aplinkui, melskime, jog Dievas kasdien būtų tvirta mūsų atrama.

J.Kapačinskienė

KITI STRAIPSNIAI