« Grįžti į blog’ą

Prisiminkite tą laikotarpį, kai jūs įsimylėjote savo sutuoktinį. Jūs valandų valandas praleisdavote kartu. Jūs supratote, kad jus traukte traukia vienas prie kito, bet turbūt esminis to proceso veiksnys buvo žodžiai. Jūs kalbėjot ir kalbėjot, ir kalbėjot. Bendraudami jūs įsimylėjote vienas kitą ir būtent bendravimas padės jūsų meilei išlikti.

Nesvarbu, ar esate vedęs metus ar trisdešimt metų, jūsų santykiai bus tiek stiprūs, kiek bendraujate. Yra penki esminiai faktoriai, kurie būtini norint, kad jūsų santuokoje bendravimas tik gerėtų:

Tinkamas tonas

Viskas, ką sakote savo sutuoktiniui, turi būti pasakyta tinkamu tonu. Tiesą sakant, dažnai tonas pasako daugiau nei patys žodžiai. Jei pasakysite „Tu esi toks nuostabus“ meiliu tonu, tai be galo skirsis nuo sarkastiško ar kandaus „Tu esi toks nuostabus“ tono.

Tonas atskleidžia kitam asmeniui, ar tau rūpi, ar ne. Taip galite reikšti empatiją ir supratimą, balso tonas perteiks moterims saugumą, o vyrams pagarbą. Tai yra reikšmingi poreikiai, ir tinkamas balso tonas padeda juos patenkinti. Visada stebėkite, kokiu tonu kalbate su savo sutuoktiniu.

Skirkite pakankamai laiko

Tam, kad bendravimas būtų produktyvus, turite neskubėti ir turėti pakankamai laiko. Pavyzdžiui, jūsų santuokai bus labai naudinga, jei kiekvienais metais suplanuosite pabėgti nuo namų rutinos ir kelias dienas išvyksite kitur, kur aktyviai bendraudami leisite laiką kartu. Užuot reagavę į įvykius, vykstančius aplinkui, atsitraukite ir planuojate iš anksto. Pavyzdžiui, jūs skyrėte laiko aptarti savo metinį biudžetą arba išvykote į atgaivos savaitgalį kartu ieškoti Dievo bei jūsų šeimos ateities vizijos.

Tačiau asmeniniam bendravimui kasdien reikia mažiausiai valandos ar daugiau. Tai yra, kai vyras ir žmona dienos pabaigoje atsiveria vienas kitam. Jūs išjungiate telefonus ir akis į akį kalbatės apie darbą, vaikus ar bet kurias iškilusias problemas. Jei nerandate valandos per dieną kalbėtis, esate per daug užsiėmęs.

Galiausiai intymus bendravimas gali užtrukti nuo penkių iki dešimties minučių per dieną. Tai bet koks meilus bendravimas: sakote, kad mylite ar vertinate vienas kitą. Tai gali būti lytinių santykių dalis, bet nebūtinai. Nors tai tik nedidelė jūsų dienos dalelė, laikas, praleistas intymiai bendraujant, yra būtinas norint, kad jūsų santuoka būtų stipri.

Abipusis pasitikėjimas

Santuokoje pasitikėjimą reikia užsitarnauti. Sutuoktinis neatvers tau savo širdies, jei nepasitikės tavimi. Esu girdėjęs, kaip kažkas sakė, kad pasitikėjimas yra pelnomas lašais ir prarandamas kaušais. Jūs pasitikėjimą ugdote būdamas ištikimas, nuoširdus tarnas, pasiaukodamas ir išlikdamas nuolankus. Jį taip pat stiprinate būdami rūpestingi, empatiški ir dėmesingi.

Konflikto metu jūs kuriate pasitikėjimą būdami prieinami ir atsakingi. Jūsų sutuoktinis žino, kad jam ar jai nebus atkeršyta, jei jums ką nors pasakys. Jei jums paprieštaraus, jus nesislėpsite ir neversite kaltės kitam. Jūs taip pat stiprinate pasitikėjimą išlaikydami konfidencialumą – jūsų santuokinio gyvenimo detalės neišeina už jūsų santuokos ribų.

Mūsų santuokos pradžioje Karen manimi nepasitikėjo. Šiaip aš to nusipelniau, nebuvau geras vyras, buvau neatsargus. Nebuvau jai jautrus. Tačiau vieną dieną man pavyko atkurti jos pasitikėjimą, kai pradėjau teisingai elgtis, prisiėmiau atsakomybę ir vėl jai atvėriau savo širdį.

Tiesos ir meilės atmosfera

Laiške Efeziečiams parašyta – „kalbėkite tiesą meilėje“ (Ef 4, 15), nes taip mes tampame panašūs į Kristų. Šie du veiksniai – tiesa ir meilė – turi lydėti vienas kitą. Bendraudami turime būti atviri, ir jei mes nekalbame tiesos savo santuokoje, turėsime didelių problemų. Tačiau malonė paruošia kelią tiesos žodžiams. Kalbėti tiesą be meilės yra labai vienpusiška ir gali atrodyti piktai. Sutuoktinis gali jaustis tarsi puolamas.

Yra du skirtingi kalbėjimo būdai. Tarkime, jūsų sutuoktinis sako tai, kas jus skaudina. Galite atšauti savo sutuoktiniui sakydami: „Klausyk, vakar tu pasakei tai, o turėjai omenyje tai, ir aš žinau, kad bandai man atkeršyti už tai, kas nutiko praėjusią savaitę.“ Jūs įsitraukėte į pokalbį, jau padarę išvadą. Gali atrodyti, kad sakote tiesą, bet jūsų sutuoktinis tuoj pat ims gintis.

Geresnis būdas – pradėti pokalbį švelniai. Pirmos trys pokalbio minutės lems visą pokalbį, todėl leiskite meilei viešpatauti: „Nežinau, ar tai teisinga, bet tai, ką vakar man pasakei, tikrai mane įskaudino. Nenoriu tavęs užsipulti, bet noriu suprasti, ką turėjai omenyje.“ Pirmiausia, būkite malonus.

Būkite komanda

Dievo sumanymu vyrai ir žmonos yra skirtingi, ir mes turime gerbti tuos skirtumus. Santuokos suderinamumas grindžiamas ne vienodumu, o jūsų abiejų charakteriu, tikėjimu ir vertybėmis. Savo santuokos pradžioje aš dažnai atmesdavau ir neigdavau daugybę dalykų, kuriuos sakė ar darė Karen, nes aš jos nesupratau. Ji nebuvo tokia kaip aš! Pamažu sužinojau, kad tai yra gerai. Jei abu esate vienodi, tada vienas iš jūsų yra nereikalingas.

Šiandien mes esame komanda. Mes nekritikuojame vienas kito ir nesipuikuojame savo pranašumais, bet išmokome džiaugtis skirtumais. Štai kaip veikia santuoka. Mes kiekvienas turime skirtingas stipriąsias puses, ir tai leidžia mums padėti vienas kitam. Karen teikia tai, ko man trūksta, ir atvirkščiai. Mes esame stipresni kaip pora, nei esame individai.

Norėdami sėkmingai bendrauti, turite būti atidūs, kokiu balso tonu kalbate, turite skirti vienas kitam laiko, turite sukurti pasitikėjimo atmosferą ir pagardinti pokalbį tiesa su meile ir malone. Jūs taip pat turite sugebėti priimti vienas kito skirtumus. Siekite šių penkių tikslų ir pamatysite, kad jūsų tarpusavio bendrystė stiprėja.

Kai stiprėja bendrystė, stiprėja ir jūsų santuoka.

Jimmy Evansas
„MarriageToday“ įkūrėjas ir generalinis direktorius

KITI STRAIPSNIAI

« Grįžti į blog’ą

Visi norime būti sveiki, motyvuoti, klestintys visose gyvenimo srityse, vienu žodžiu, – sėkmingi. Kodėl tad ne visi tokie būname, nors ir sakome, kad tikime Visagaliu Dievu? Kodėl Dievas vienus, rodos, laimina labiau nei kitus? Nejaugi Dievas neteisingas ir šališkas?

Dievas tikrai nėra šališkas ir visus savo vaikus myli bei auklėja vienodai. Jis aiškiai savo Žodyje sako: „Aš amžina meile tave pamilau, todėl esu tau ištikimas” (Jer 31, 3). Jei Dievas iš savo pusės yra padaręs viską, kad mes galėtume gyventi visavertį gyvenimą, reiškia yra dar mūsų pusė, nuo kurios daug kas priklauso.

Čia norėčiau išskirti 3 esminius dalykus, kurie be galo svarbūs mums, tikintiems, norint matyti pergales bei Dievo šlovę savo gyvenime:

1. Nuoširdus ir atkaklus darbas. Patinka mums tai ar ne, bet Dievas žmogų paskyrė dirbti: „Ir paėmė Viešpats Dievas žmogų ir apgyvendino jį Edeno sode, kad žmogus jį įdirbtų ir prižiūrėtų” (Pr 2, 15). Be pirminio tikslo – pažinti savo Kūrėją, kiekvienas žmogus turi savo darbą, kurį nuoširdžiai ir stropiai turėtume dirbti. Ir visai nesvarbu, kiek tau metų, ar kokia tavo profesija, Šv. Raštas moko dieviško sėkmės principo: „Ir ką tik darytumėte, darykite iš širdies, kaip Viešpačiui, o ne žmonėms“ (Kol 3, 23). „Viską, ką darote, darykite su meile” (1 Kor 16, 14). Dievas sukūrė žmogų darbuotis, kurti, atrasti, sugalvoti, prižiūrėti bei įgyvendinti – mes esame sukurti pagal Dievo pavidalą.

Nesame sukurti tingėti ar sėdėti vienoje vietoje. Žmogus jaučiasi laimingas ir išsipildęs veikdamas bei kurdamas. Mūsų visų paslėptas lobis – sugebėjimas dirbti bei įgyvendinti tai, ko dar nematome. “Kas dirba savo žemę, turi pakankamai duonos, o kas seka tuštybe, tam trūksta proto” (Pat 12, 11). “Lengvai įgytas turtas greitai sunyksta, kas kaupia dirbdamas- praturtėja” (Pat 13, 11).

Ar tai reiškia, jei aš dirbsiu bet ką ir be poilsio, būsiu sėkmingas? Na, lazda turi du galus, todėl ir darbas dėl darbo arba darbas, kad tik praturtėčiau, sėkmės neatneš. Kur slypi tavo sėkmės šaltinis? Geriausiai žino tavo Kūrėjas, mums Jis paliko puikų darbo bei poilsio pavyzdį – šešias dienas dirbti, o septintą ilsėtis. Kitaip sakant, šis klausimas veda prie 2 punkto.

2. Paklusnumas Dievui. Tik artimai bendraudami su savo Viešpačiu, vis labiau pažindami Jo valią bei girdėdami Jo balsą, pasitikėdami Juo, kaip geru Tėvu, galime būti Jam paklusnūs. Nuoširdžiai ir sunkiai dirbdami bei ieškodami Jo valios ir vedimo, sulauksime sėkmės bei gerų rezultatų. “Pavesk savo darbus Viešpačiui, ir tavo sumanymai pasiseks” (Pat 16, 3). Jei nesukčiausime dirbdami, mokėsime mokesčius, neišnaudosime kitų ir neegsime, bet rūpinsimės silpnesniu, dosniai padėsime ir patarnausime, net ne visada už atlygį, – būsime jautrūs Dievui bei žmonėms, tikrai sėkmė mus aplankys.

Ne visi mūsų sumanymai gali ir turi įsigyventi, ne visiems sumanymams ir esame sukurti. Dažną kartą net patys nežinome, kas mums geriausiai sekasi, kol neatsiduriame tam tikrose aplinkybėse. O Dievas žino ir net paskyrė mums tam tikrus darbus atlikti: „Mes esame Jo kūrinys, sukurti Kristuje Jėzuje geriems darbams, kuriuos Dievas iš anksto paskyrė mums atlikti” (Ef 2, 10).  Turėtume bendraudami su Dievu klausti Jo valios bei vedimo net mūsų kasdieniuose darbuose. Jis teikia minčių bei idėjų, kurios stebuklingai paspartina eigą bei apeina nepalankiai susiklosčiusias aplinkybės.

Kartais Dievas panaudoja visas, net mums nesuvokiamas aplinkybes, net tuomet, kai atrodo skaudžiai kenčiame. Visa laimė, kad kančia tikrai nėra galutinis mums Dievo tikslas, bet dažną kartą Jis ją naudoja mūsų kvailam užsispyrimui bei išdidumui palenkti. „Pasitikėk Viešpačiu visa širdimi ir nesiremk savo supratimu. Visuose savo keliuose pripažink Jį, tai Jis nukreips tavo takus” (Pat 3, 5-6). “Aš žinau, kokius sumanymus turiu dėl jūsų,- sako Viešpats.- Sumanymus jūsų gerovei, o ne nelaimėms, ir ateitį su viltimi” (Jer 29, 11).

Auklėdama savo vaikus puikiai matau, kad vienam kartais reikia sunkesnių aplinkybių bei didesnio reiklumo, o kitam užtenka vieno žodžio, jog tam tikri darbai būtų atlikti. Mano kaip mamos širdis labai džiaugiasi, kai vaikams pavyksta padaryti tam tikras užduotis, net jei kartais reikia mano pagalbos ar prisilietimo. Taip pat ne visus jų sumanymus aš skubu įgyvendinti, suprasdama, kad kai kurie jų norai bei darbai gali jiems patiems stipriai pakenkti.

Taigi paklusdami Dievo valiai ir kruopščiai bei nuoširdžiai darydami tai, kas priimtina Jo akyse, sulaukiame sėkmės. „Viešpatie, Dieve, būk mums geras, įtvirtink mūsų darbus, daryk mūsų darbus sėkmingus!” (Ps 90, 17).

3. Išugdytas charakteris. Galiausiai suprantame, kad gyvenimo pabaigoje su savimi negalėsime pasiimti nieko, kas uždirbta ir materialu, nieko, ką plika akimi galime matyti, tačiau bet kokio Dievo mums patikėto darbo ir aplinkybių pirminis tikslas – pakeistas ir atnaujintas mūsų vidus, išugdytas charakteris. O už kiekvieną gerą darbą bus dosniai atlyginta ir niekas nepraslys pro mūsų Viešpaties akis. Todėl nenustokime nuoširdžiai bei uoliai darbuotis, pastiprinkime vienas kitą, nes galutinis siekis yra gerokai didesnis, nei mes galime įsivaizduoti. „Todėl mes nepailstame. Nors mūsų išorinis žmogus ir nyksta, vidinis diena iš dienos atsinaujina. Mūsų trumpalaikis lengvas sielvartas ruošia mums visa pranokstančią amžinąją šlovę. Tuo tarpu mes nežiūrime į tai, kas regima, bet į tai, kas neregima, nes kas regima, yra laikina, o kas neregima-amžina“ (2 Kor 4, 16-18).

Tikinčiojo žmogaus tikslas ir sėkmės garantas visuomet yra ir bus gyvenimas amžinybėje su Dievu. Tenka bendrauti su labai turtingais bei daug pasiekusiais žmonėmis, jie pripažįsta, kad vien tik uždirbti pinigai bei čia įgytas turtas laimės bei sėkmės neatneša ir gyvenimo džiaugsmo daugiau nesuteikia. Tačiau įgyvendinti nelengvi darbai einant kartu su Dievu ir ieškant Jo valios, minkšta, jautri bei aplinkinius mylinti širdis, išugdytas charakteris – tai mūsų, tikinčių Visagaliu Dievu, didžiausias turtas, sėkmė ir siekinys.

Jūratė Kapačinskienė

KITI STRAIPSNIAI